Lietuvoje medunešės bitės gali lankyti daugiau kaip 750 rūšių augalų žiedus, tačiau patys naudingiausi yra apie 40 rūšių. Mes patariame medingųjų augalų sėklomis pasirūpinti dabar ir vasarą džiaugtis gausiu medunešiu! Mūsų siūlomos medingųjų augalų sėklos: https://wilara.lt/?s=s%C4%97klos&post_type=product
Sėklos Bandrenis (baltažiedis), 200 g
Tai daugiametis astrinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio pajūrio, Pietvakarių Azijos šalių. Europos šalyse auginamas kaip dekoratyvus ir medingas augalas, tiekiantis bitėms daug žiedadulkių ir nektaro. Tai kalkiamėgis, daugiametis augalas, išauga iki 1.5 m. aukščio. Žiedai melsvi arba balti, sutelkti į rutuliškus apie 5 cm skersmens žiedynus. Žiedynų formą nusako genties pavadinimas Ū(graikiškai echinos – ežys, ops – išvaizda) – panašūs į susirietusį ežiuką. Sėklos pailgos, sunoksta rugsėjo – spalio menesiais. Jose būna iki 25 % aliejaus. Bandrenis žydi liepos-rugpjūčio mėn., apie 30-35 dienas. Žiedų pamatinėje dalyje esančios nektarinės išskiria labai daug nektaro, kuris palankiomis sąlygomis, esant oro temperatūrai 25-30 C, ir vidutiniam drėgnumui, net išteka ant žiedyno. Vienas žiedas išskiria apie 2-6 mg nektaro, sausrų metu – perpus mažiau. Medus šviesiai gintarinės spalvos, malonaus kvapo ir skonio. Cukringumas net 65-70 %. Bitės bandrenio žiedus lanko labai gausiai. Vienu metu ant žiedyno darbuojasi 5-8 bitės. Medingumas, priklausomai nuo orų, siekia 500-1000 kg/ha. Apskritagalvį bandrenį derėtų auginti ne tik želdiniuose, bet ir didesniuose plotuose. Jis gerai atsisėja, todėl gali tapti gera bičių ganykla keliolikai metų. Juolab, kad jie auga tokiuose dirvožemiuose, kurie netinka žemės ūkio kultūroms. Bandrenį galima sėti sėklomis rudenį 70 cm tarpueiliais. Pirmaisiais metais reikėtų purenti tarpueilius ir naikinti piktžoles. Antraisiais metais augalai vešliai suželia ir nustelbia piktžoles, pradeda žydėti. Norint prailginti žydėjimo laiką,peržydėjusius žiedynus reikia nuskinti.
Nuotrauka skolinta iš interneto.
Baltažiedis barkūnas 25 kg (lot. Melilotus albus)
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs, balti, susitelkė į kekes. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Baltažiedis barkūnas 1 kg (lot. Melilotus albus)
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs, balti, susitelkė į kekes. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Baltažiedis barkūnas ELK 1,0 kg (lot. Melilotus albus)
ELK – išskirtinio švarumo rinktinė sėkla.
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs, balti, susitelkė į kekes. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Baltažiedis barkūnas ELK 25 kg (lot. Melilotus albus)
ELK – išskirtinio švarumo rinktinė sėkla.
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs, balti, susitelkė į kekes. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Baltažiedis barkūnas ELK 0,5 kg (lot. Melilotus albus)
ELK – išskirtinio švarumo rinktinė sėkla.
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs, balti, susitelkė į kekes. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Baltažiedis barkūnas 0,5 kg (lot. Melilotus albus)
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs, balti, susitelkė į kekes. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Barkūno sėklų mišinys 25 kg (lot. Melilotus albus, Melilotus officinalis)
Geltonžiedžio ir baltažiedžio barkūno sėklų mišinys.
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Barkūno sėklų mišinys 1 kg (lot. Melilotus albus, Melilotus officinalis)
Geltonžiedžio ir baltažiedžio barkūno sėklų mišinys.
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Barkūno sėklų mišinys 0,5 kg (lot. Melilotus albus, Melilotus officinalis)
Geltonžiedžio ir baltažiedžio barkūno sėklų mišinys.
Pupinių šeimos barkūnų genties augalų rūšis. Žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, 30-150 cm aukščio. Lapai pražanginiai, trilapiai. Žiedai smulkūs. Žydi nuo birželio iki spalio. Tai vieni medingiausių augalų. Literatūros duomenimis, iš savaime augančių barkūnų bitės surenka iki 150-200 kg/ha, o iš kultūroje auginamų – iki 500-680 kg/ha nektaro. Barkūnų medus skaidrus, kartais gelsvas, kvapas primena vanilę.
Barkūnus galima auginti vienus ir kaip įsėjį. Sėklos norma – 20-30 kg/ha. Sėklos kiekį auginant kaip įsėjį reikia būtinai padidinti iki 30 kg/ha.
Sėklos geltonžiedis barkūnas, 25 kg (Melilotus officinalis)
Geltonžiedis barkūnas (lot. Melilotus officinalis) – pupinių šeimos, barkūnų genties dvimetis žolinis augalas. Pirmais metais užauga iki 80 cm, antrais iki 250 cm aukščio. Stiebas status, šakotas. Lapai trilapiai, pražanginiai. Žiedai smulkūs, geltoni. Lietuvoje auga dobilienose, palaukėse, pakelėse, dykvietėse, ant ežių, geležinkelio pylimų. Mėgsta derlingesnę neutralią ir sunkesnę dirvą, todėl smėlynuose retas. Paplitęs visuose Lietuvos rajonuose. Dažnas. Žydi visą vasarą iki rugsėjo pabaigos. Geriausiai auga kalkėtuose dirvožemiuose. Nemėgsta šlapių dirvų, pakenčia sausras, tačiau dygstant sėkloms ir vegetacijos pradžioje reikia daug drėgmės. Sėti galima vėlai rudenį arba anksti pavasarį 70 cm tarpueiliais, įterpiant 1–2 cm gyliu. 1 ha reikia 10–15 kg sėklų. Palankiomis sąlygomis sudygsta per 6–20 dienų. Pirmais metais žydi negausiai.
Sėklos geltonžiedis barkūnas, 1 kg (Melilotus officinalis)
Geltonžiedis barkūnas (lot. Melilotus officinalis) – pupinių šeimos, barkūnų genties dvimetis žolinis augalas. Pirmais metais užauga iki 80 cm, antrais iki 250 cm aukščio. Stiebas status, šakotas. Lapai trilapiai, pražanginiai. Žiedai smulkūs, geltoni. Lietuvoje auga dobilienose, palaukėse, pakelėse, dykvietėse, ant ežių, geležinkelio pylimų. Mėgsta derlingesnę neutralią ir sunkesnę dirvą, todėl smėlynuose retas. Paplitęs visuose Lietuvos rajonuose. Dažnas. Žydi visą vasarą iki rugsėjo pabaigos. Geriausiai auga kalkėtuose dirvožemiuose. Nemėgsta šlapių dirvų, pakenčia sausras, tačiau dygstant sėkloms ir vegetacijos pradžioje reikia daug drėgmės. Sėti galima vėlai rudenį arba anksti pavasarį 70 cm tarpueiliais, įterpiant 1–2 cm gyliu. 1 ha reikia 10–15 kg sėklų. Palankiomis sąlygomis sudygsta per 6–20 dienų. Pirmais metais žydi negausiai.
Sėklos Bitinė facelija, 25kg (Phacelia tanacetifolia Benth)
Medingumas. Lietuvos sąlygomis išskiria 360-370 kg/ha nektaro (kai kur teigiama, kad net iki 1000 kg/ha), iš kurio bitės gali pagaminti iki 290 kg/ha medaus. Medus baltas arba šviesiai žalsvas, kokybė lyginama su liepų medumi.
Ypatybės. Sėjama 60-70 cm tarpueiliais, sėklos reikia 12kg/ha. Sėjant mišiniuose užtenka 4-6 kg/ha. Bręstant sėkloms, daug jų išbyra, todėl kitais metais lengvai supurenus dirvą išauga ankstyvasis facelijos žolynas.
Sėklos Bitinė facelija, 1kg (Phacelia tanacetifolia Benth)
Medingumas. Lietuvos sąlygomis išskiria 360-370 kg/ha nektaro (kai kur teigiama, kad net iki 1000 kg/ha), iš kurio bitės gali pagaminti iki 290 kg/ha medaus. Medus baltas arba šviesiai žalsvas, kokybė lyginama su liepų medumi.
Ypatybės. Sėjama 60-70 cm tarpueiliais, sėklos reikia 12kg/ha. Sėjant mišiniuose užtenka 4-6 kg/ha. Bręstant sėkloms, daug jų išbyra, todėl kitais metais lengvai supurenus dirvą išauga ankstyvasis facelijos žolynas.
Sėklos Anyžinis lofantas (Lophanttus anisatus Benth.) – 10 g
Pankolinė kinmėtė (lot. Agastache foeniculum) Dar vadinama anyžiniu lofantu, korėjine mėta, anyžine juozažole. Priklauso notrelinių šeimai (lot. Lamiaceae). Daugiametis, žolinis, labai medingas, vaistinis prieskoninis augalas. Nektaro produkcija iki 900 kg/ha. Užauga 0,5–1,5 m aukščio. Žiedai ryškiai violetiniai (yra baltų, geltonų, mėlynų). Stiebo ir šakų viršūnėse išauga 6–20 cm ilgio varpos pavidalo tankūs žiedynai. Stiebas status, keturbriaunis, briaunos bukos, tuščiaviduris, apie 8 mm skersmens, šakotas. Lapai kotuoti, smailiaviršūniai, kraštai pjūkliški, apatinėje jų pusėje gausu eterinio aliejaus liaukučių. Vaisiai pailgi, kiek suploti, plaukuotomis viršūnėlėmis, tamsiai rudi smulkūs riešutėliai. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Vaisiai bręsta rugpjūtį–rugsėjį. Dauginasi sėklomis ir atžalomis. Vienoje vietoje auga iki 6 metų. Dauguma augalų žydi ir dera tais pačiais metais. Sėjami plačiaeiliu būdu, purenami tarpueiliai. Sėklos reikia 0,5 g/kv. m. Sėklos sėjamos 30×60 cm atstumu 1–2 cm gylyje. Kovo mėnesį galima sėti į dėžutes, o paskui išpikiuoti. Nereiklūs, gali augti pusiau pavėsyje. Sėklas patariama sėti anksti pavasarį, tačiau galima ir rudenį. Žiemą gali nušalti. Augalas pasižymi baktericidiniu veikimu, mažina kraujo spaudimą. Patiekalams pagardinti vartojami lapai ir žiedynai. Šviežia ar džiovinta žole paskaninamos vaisių salotos, uogienės, kompotai, saldieji pudingai, gaivinamieji gėrimai, kremai, saldainiai bei kepiniai, arbata. Šiuo prieskoniu taip pat patariama gardinti troškintą bei keptą upių ir gėlųjų vandenų žuvį bei įvairius įdarus.
Sėklos Anyžinis lofantas, 5 g (Lophanttus anisatus Benth.)
Pankolinė kinmėtė (lot. Agastache foeniculum) Dar vadinama anyžiniu lofantu, korėjine mėta, anyžine juozažole. Priklauso notrelinių šeimai (lot. Lamiaceae). Daugiametis, žolinis, labai medingas, vaistinis prieskoninis augalas. Nektaro produkcija iki 900 kg/ha. Užauga 0,5–1,5 m aukščio. Žiedai ryškiai violetiniai (yra baltų, geltonų, mėlynų). Stiebo ir šakų viršūnėse išauga 6–20 cm ilgio varpos pavidalo tankūs žiedynai. Stiebas status, keturbriaunis, briaunos bukos, tuščiaviduris, apie 8 mm skersmens, šakotas. Lapai kotuoti, smailiaviršūniai, kraštai pjūkliški, apatinėje jų pusėje gausu eterinio aliejaus liaukučių. Vaisiai pailgi, kiek suploti, plaukuotomis viršūnėlėmis, tamsiai rudi smulkūs riešutėliai. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Vaisiai bręsta rugpjūtį–rugsėjį. Dauginasi sėklomis ir atžalomis. Vienoje vietoje auga iki 6 metų. Dauguma augalų žydi ir dera tais pačiais metais. Sėjami plačiaeiliu būdu, purenami tarpueiliai. Sėklos reikia 0,5 g/kv. m. Sėklos sėjamos 30×60 cm atstumu 1–2 cm gylyje. Kovo mėnesį galima sėti į dėžutes, o paskui išpikiuoti. Nereiklūs, gali augti pusiau pavėsyje. Sėklas patariama sėti anksti pavasarį, tačiau galima ir rudenį. Žiemą gali nušalti. Augalas pasižymi baktericidiniu veikimu, mažina kraujo spaudimą. Patiekalams pagardinti vartojami lapai ir žiedynai. Šviežia ar džiovinta žole paskaninamos vaisių salotos, uogienės, kompotai, saldieji pudingai, gaivinamieji gėrimai, kremai, saldainiai bei kepiniai, arbata. Šiuo prieskoniu taip pat patariama gardinti troškintą bei keptą upių ir gėlųjų vandenų žuvį bei įvairius įdarus.
Sėklos Bitinė facelija, 0,5kg (Phacelia tanacetifolia Benth)
Medingumas. Lietuvos sąlygomis išskiria 360-370 kg/ha nektaro (kai kur teigiama, kad net iki 1000 kg/ha), iš kurio bitės gali pagaminti iki 290 kg/ha medaus. Medus baltas arba šviesiai žalsvas, kokybė lyginama su liepų medumi.
Ypatybės. Sėjama 60-70 cm tarpueiliais, sėklos reikia 12kg/ha. Sėjant mišiniuose užtenka 4-6 kg/ha. Bręstant sėkloms, daug jų išbyra, todėl kitais metais lengvai supurenus dirvą išauga ankstyvasis facelijos žolynas.
Apskritagalvis bandrenis, mėlynžiedis (Echinops sphaerocephalus) – 200 g
Tai daugiametis astrinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio pajūrio, Pietvakarių Azijos šalių. Europos šalyse auginamas kaip dekoratyvus ir medingas augalas, tiekiantis bitėms daug žiedadulkių ir nektaro. Tai kalkiamėgis, daugiametis augalas, išauga iki 1.5 m. aukščio. Žiedai melsvi arba balti, sutelkti į rutuliškus apie 5 cm skersmens žiedynus. Žiedynų formą nusako genties pavadinimas Ū(graikiškai echinos – ežys, ops – išvaizda) – panašūs į susirietusį ežiuką. Sėklos pailgos, sunoksta rugsėjo – spalio menesiais. Jose būna iki 25 % aliejaus. Bandrenis žydi liepos-rugpjūčio mėn., apie 30-35 dienas. Žiedų pamatinėje dalyje esančios nektarinės išskiria labai daug nektaro, kuris palankiomis sąlygomis, esant oro temperatūrai 25-30 C, ir vidutiniam drėgnumui, net išteka ant žiedyno. Vienas žiedas išskiria apie 2-6 mg nektaro, sausrų metu – perpus mažiau. Medus šviesiai gintarinės spalvos, malonaus kvapo ir skonio. Cukringumas net 65-70 %. Bitės bandrenio žiedus lanko labai gausiai. Vienu metu ant žiedyno darbuojasi 5-8 bitės. Medingumas, priklausomai nuo orų, siekia 500-1000 kg/ha. Apskritagalvį bandrenį derėtų auginti ne tik želdiniuose, bet ir didesniuose plotuose. Jis gerai atsisėja, todėl gali tapti fera bičių ganykla keliolikai metų. Juolab, kad jie auga tokiuose dirvožemiuose, kurie netinka žemės ūkio kultūroms. Bandrenį galima sėti sėklomis rudenį 70 cm tarpueiliais. Pirmaisiais metais reikėtų purenti tarpueilius ir naikinti piktžoles. Antraisiais metais augalai vešliai suželia ir nustelbia piktžoles, pradeda žydėti. Norint prailginti žydėjimo laiką,peržydėjusius žiedynus reikia nuskinti.
Sėklos geltonžiedis barkūnas, 0,5 kg (Melilotus officinalis)
Geltonžiedis barkūnas (lot. Melilotus officinalis) – pupinių šeimos, barkūnų genties dvimetis žolinis augalas. Pirmais metais užauga iki 80 cm, antrais iki 250 cm aukščio. Stiebas status, šakotas. Lapai trilapiai, pražanginiai. Žiedai smulkūs, geltoni. Lietuvoje auga dobilienose, palaukėse, pakelėse, dykvietėse, ant ežių, geležinkelio pylimų. Mėgsta derlingesnę neutralią ir sunkesnę dirvą, todėl smėlynuose retas. Paplitęs visuose Lietuvos rajonuose. Dažnas. Žydi visą vasarą iki rugsėjo pabaigos. Geriausiai auga kalkėtuose dirvožemiuose. Nemėgsta šlapių dirvų, pakenčia sausras, tačiau dygstant sėkloms ir vegetacijos pradžioje reikia daug drėgmės. Sėti galima vėlai rudenį arba anksti pavasarį 70 cm tarpueiliais, įterpiant 1–2 cm gyliu. 1 ha reikia 10–15 kg sėklų. Palankiomis sąlygomis sudygsta per 6–20 dienų. Pirmais metais žydi negausiai.
