Gamybą galima suskirstyti į tris etapus: vaško lydymą ir sterilizavimą, vaškuolių suformavimą ir pakavimą.

Vaško lydymas ir sterilizavimas

Vaškuolės gaminamos tik iš 100% natūralaus vaško, kuris yra superkamas iš bitininkų arba atkeliauja keičiant vašką į vaškuoles. Superkamo ir keičiamo vaško natūralumas visada patikrinamas, negryno vaško nepriimame.

Žaliavinis vaškas sukraunamas į sterilizatorių. Vaškas įkaitinamas iki 110 °C, išlydomas ir verdamas, kol išgaruoja visas jame esantis vanduo. Šviežiai išlydytame vaške gali būti net iki 7–8% vandens, pastovėjusiame – 1–3%.

Tada iki 140 °C temperatūroje vaškas sterilizuojamas. Tokioje temperatūroje žūva visi vaške galintys būti bičių ligų sukėlėjai.

Sterilizuotas vaškas lėtai ataušinamas iki 72–80 °C. Auštant į dugną nusėda drumzlės, dulkės, kiti nešvarumai, kurie vėliau pašalinami.

Vandeniu aušinamas būgnas sukasi skysto vaško vonelėje. Ant būgno formuojasi vaško juosta, kuri ataušinama ir vyniojama į ritinį.

Nuo būgno vaško juosta nukreipiama į graviruotus valcus, kurie vaško juostoje suformuoja korio pradmenis.

Tuomet vaško plokštė supjaustoma reikiamo dydžio lapais.

Mūsų gaminamų plokštelių į kilogramą įeina 12,5 vnt. Bitininkams pageidaujant, galime gaminti ir storesnes, ir plonesnes vaškuoles. Storesnės plokštelės yra standesnės. Ypač pavasarį bitės iš jų korį pasiuva žymiai greičiau, nes panaudoja plokštelėse esantį vašką. Vakarų Europoje gaminamų plokštelių į kilogramą įeina apie 10.
Supjaustytos vaškuolės sveriamos ir pakuojamos po 5 ir 10 kg. Kad transportuojant apsaugotume plokšteles, į pakuotę iš apačios ir viršaus dedame gofro kartono padėkliukus ir vyniojame į storą popierių.

The post Kaip „Wilaroje“ gaminamos vaškuolės (vaško plokštelės)? appeared first on Wilara.

Šviežia plokštelė būna minkščiausia, po keleto dienų pasiekia 50% tvirtumą, tampa akivaizdžiai standesnė. Visiška vaško rekristalizacija įvyksta per kelis mėnesius. Todėl į avilius geriausia dėti senesnes, netgi pernykštes plokšteles.

The post Nuo ko priklauso vaškuolės tvirtumas ir standumas? appeared first on Wilara.

1. Nuo žaliavos.
Iš dangtelių lydomas vaškas būna skaisčiai geltonas, iš senų korių – tamsesnis.

2. Nuo bičių rasės.
Vaško spalva šiek tiek priklauso nuo bičių rasės.

3. Nuo laikymo sąlygų.
Šviesoje laikomas vaškas blunka.

Šaltyje laikomas vaškas pasidengia balkšvu sluoksniu – „žydi“. Pašildžius iki 40 °C (galima palaikyti saulėje, perlieti karštu vandeniu, palaikyti prie radiatoriaus ar kito šilumos šaltinio arba tiesiog dėti į avilį) šis sluoksnis išnyksta. „Žydėjimas“ – natūrali vaško ypatybė, netgi vaško grynumo požymis.

Jokiu būdu nereiškia, kad „pražydęs“ vaškas pablogėja. Avilyje plokštelės natūraliai sušyla ir bitės jas sėkmingai pasiuva.

4. Nuo apdorojimo.
Vaškas pašviesėja jį perdirbant – gaminant vaškuoles. Taip atsitinka dėl to, kad aušinant vašką jame esančios dulkės, pikis, žiedadulkės nusėda ant dugno ir yra pašalinamos.

Vašką perlydant išdaužytuose emaliuotuose arba parūdijusiuose induose jis papilkėja, lydant kietame vandenyje – įgauna matinį atspalvį.

The post Nuo ko priklauso vaško ir vaškuolių (vaško plokštelių) spalva? appeared first on Wilara.

The post Kaip teisingai lydyti korius? Kokios dažniausios klaidos? appeared first on Wilara.