Vaško spalva priklauso nuo įvairių dalykų – žaliavos, laikymo sąlygų, netgi bičių rasės.

1. Nuo žaliavos.
Iš dangtelių lydomas vaškas būna skaisčiai geltonas, iš senų korių – tamsesnis.

2. Nuo bičių rasės.
Vaško spalva šiek tiek priklauso nuo bičių rasės.

3. Nuo laikymo sąlygų.
Šviesoje laikomas vaškas blunka.

Šaltyje laikomas vaškas pasidengia balkšvu sluoksniu – „žydi“. Pašildžius iki 40 °C (galima palaikyti saulėje, perlieti karštu vandeniu, palaikyti prie radiatoriaus ar kito šilumos šaltinio arba tiesiog dėti į avilį) šis sluoksnis išnyksta. „Žydėjimas“ – natūrali vaško ypatybė, netgi vaško grynumo požymis.

Jokiu būdu nereiškia, kad „pražydęs“ vaškas pablogėja. Avilyje plokštelės natūraliai sušyla ir bitės jas sėkmingai pasiuva.

4. Nuo apdorojimo.
Vaškas pašviesėja jį perdirbant – gaminant vaškuoles. Taip atsitinka dėl to, kad aušinant vašką jame esančios dulkės, pikis, žiedadulkės nusėda ant dugno ir yra pašalinamos.

Vašką perlydant išdaužytuose emaliuotuose arba parūdijusiuose induose jis papilkėja, lydant kietame vandenyje – įgauna matinį atspalvį.