Sėklos Anyžinis lofantas, 5 g (Lophanttus anisatus Benth.)

1.30 €

Pankolinė kinmėtė (lot. Agastache foeniculum) Dar vadinama anyžiniu lofantu, korėjine mėta, anyžine juozažole. Priklauso notrelinių šeimai (lot. Lamiaceae). Daugiametis, žolinis, labai medingas, vaistinis prieskoninis augalas. Nektaro produkcija iki 900 kg/ha. Užauga 0,5–1,5 m aukščio. Žiedai ryškiai violetiniai (yra baltų, geltonų, mėlynų). Stiebo ir šakų viršūnėse išauga 6–20 cm ilgio varpos pavidalo tankūs žiedynai. Stiebas status, keturbriaunis, briaunos bukos, tuščiaviduris, apie 8 mm skersmens, šakotas. Lapai kotuoti, smailiaviršūniai, kraštai pjūkliški, apatinėje jų pusėje gausu eterinio aliejaus liaukučių. Vaisiai pailgi, kiek suploti, plaukuotomis viršūnėlėmis, tamsiai rudi smulkūs riešutėliai. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Vaisiai bręsta rugpjūtį–rugsėjį. Dauginasi sėklomis ir atžalomis. Vienoje vietoje auga iki 6 metų. Dauguma augalų žydi ir dera tais pačiais metais. Sėjami plačiaeiliu būdu, purenami tarpueiliai. Sėklos reikia 0,5 g/kv. m. Sėklos sėjamos 30×60 cm atstumu 1–2 cm gylyje. Kovo mėnesį galima sėti į dėžutes, o paskui išpikiuoti. Nereiklūs, gali augti pusiau pavėsyje. Sėklas patariama sėti anksti pavasarį, tačiau galima ir rudenį. Žiemą gali nušalti. Augalas pasižymi baktericidiniu veikimu, mažina kraujo spaudimą. Patiekalams pagardinti vartojami lapai ir žiedynai. Šviežia ar džiovinta žole paskaninamos vaisių salotos, uogienės, kompotai, saldieji pudingai, gaivinamieji gėrimai, kremai, saldainiai bei kepiniai, arbata. Šiuo prieskoniu taip pat patariama gardinti troškintą bei keptą upių ir gėlųjų vandenų žuvį bei įvairius įdarus.